švirkšterti

švìrkšterti, -ia, -ėjo 1. Dv, Azr žr. švirkštelti 2: Jei tu turėsi kokią nelaimę, ateik prieg miško, švirkšterk, mes tave gelbėsim LTR(Srj). Kap kas eis ar važiuos, tep tu švìrkštersi – duosi mum žinot, ką eima Lz. Tuoj čėsu jį švirkšterėj[o] – ir sulėkė daug juodvarnių LTR(Srj). Kap švìrkšteriu, toli girdėt Drsk. Švìrkšter jam, pašauk jo LzŽ. 2. intr. pūstelėti: Kap švìrkšterė[jo], tep ir čystas laukas pasdarė (ps.) LzŽ. 3. tr. mestelėti: Švìrkšterėj[o] sviesto kilogramą [motina] Drsk. Švìrkšterėj[o] atgalia ranka minkštapautį per namą Arm. Pilną samtį pridėj[o] jautienos ir švirkšterė[jo] papečėn LTR(Dv).